Vatikane pirmadienį paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinei maldų už pašaukimus dienai, kasmet minimai Ketvirtą Velykų sekmadienį. 53 maldų už pašaukimus diena bus minima 2016 m. balandžio 17 dieną. Žinioje apie Bažnyčią, kaip pašaukimų motiną, Šventasis Tėvas mintis kreipia ir į Šventuosius Gailestingumo metus.
Brangūs broliai, seserys, kaip norėčiau, kad visi krikštytieji per Ypatingąjį Gailestingumo Jubiliejų galėtų pajusti priklausymo Bažnyčiai džiaugsmą. Ir kad galėtų iš naujo atrasti, jog krikščioniškas pašaukimas, kaip visi specifiniai pašaukimai, užgimsta Dievo tautoje ir yra dieviškojo gailestingumo dovana. Bažnyčia yra gailestingumo namai, dirva, kurioje pašaukimas sudygsta, auga, duoda vaisių.
Parginęs visus krikštytuosius Maldų už pašaukimus proga kontempliuoti apaštališkąją bendruomenę, Šventasis Tėvas priminė, kad kiekvienas pašaukimas Bažnyčioje prasideda Jėzaus gailestingame žvilgsnyje. Atsivertimas ir pašaukimas – tai tarsi dvi medalio pusės, viena su kita nuolat susišaukia per visą mokinio misionieriaus gyvenimą.
Kai apaštalai ieškojo kas galėtų užimti Judo Iskarijoto vietą, šv. Petras sušaukė šimtą dvidešimt brolių, o kai prireikė išrinkti septynis diakonus, buvo sušaukta mokinių grupė. Taip pat dabartiniais laikais pašaukimas užgimsta Bažnyčioje, joje subręsta ir yra jos palaikomas. Labai naudinga įgauti apaštalinės patirties kartu su kitais bendruomenės nariais, pvz. skleisti krikščionybės žinią su talentingu katechetu, lavintis paribių evangelizavimo vienuolinėje bendruomenėje, atrasti kontempliavimo turtus dalijantis klauzūriniu gyvenimu, geriau pažinti misijas „ad gentes“ per misionierius, su vyskupijų kunigais pagilinti parapijų ir vyskupijos pastoraciją.
Tarp pašauktųjų pastoracijos darbuotojų išskirtinai svarbūs kunigai. Per jų tarnystę reiškiasi Jėzaus žodis, kuris pasakė: „Aš – avių vartai (...) Aš – gerasis ganytojas“ (Jn 10,7.11). Rūpinimasis pašaukimais yra jų pastoracinės tarnystės pamatinė dalis, priminė popiežius.
Popiežius Pranciškus žinią užbaigė malda į gailestingąjį Tėvą, kad krikščionių bendruomenės visuomet būtų gyvastingos, uolios ir džiaugsmingos, kad ugdytų broliškumą, žadintų jaunimo norą pasišvęsti, rūpintųsi pašaukimų katecheze, nurodytų ypatingo pasišventimo kelius ir būtų apdovanotos išmintimi tikriems pašaukimams atpažinti.
